Nuostabi Kauno "Žalgirio" pergalė prieš Stambulo "Anadolu Efes" !
„Pergalė – viena geriausių mano karjeroje“, – spaudos konferencijoje, praėjus maždaug 20 minučių po finalinės rungtynių sirenos, pasakė Šarūnas Jasikevičius, kuris savo sprendimais ketvirtadienio vakarą ne tik prikėlė merdintį Kauno „Žalgirį“ herojiškam sugrįžimui, tačiau ir pamokė buvusį savo mokytą Xavi Pascualį. Vos 19 taškų per pirmąją mačo dalį sukrapštę žalgiriečiai atrodė visiškai kitaip po didžiosios pertraukos, o ketvirtajame kėlinyje 30 taškų arba beveik tiek, kiek per tris ketvirčius prieš tai (34), surinkę jie sudavė skaudų antausį Atėnų „Panathinaikos“ (64:58). Vėliau Leo Westermannas kalbėjo, jog tai buvo tarsi dvi skirtingos rungtynės: iki pertraukos ir po jos. Prancūzas akcentavo energiją, tačiau ją įžiebė du esminiai pokyčiai „Žalgirio“ žaidime, kuriuos inicijavo Š.Jasikevičius. Reikėtų pradėti nuo to, kad rungtynes „Žalgiris“ pradėjo susidūręs su gynyba, kuri kauniečiams šiame sezone yra neparankiausia – varžovų susikeitimais ginamaisiais nuo 1 iki 5 pozicijų. Vedamas logiškos priežasties „Žalgiris“ oponentus už rizikingą taktiką mėgino bausti ūgio pranašumo situacijose. Bausti visiškai nesisekė, nes po susikeitimo ginamaisiais nei „Žalgirio“ gynėjai nesugebėjo agresyviau sužaisti prieš varžovų aukštaūgius, nei priekinės linijos žaidėjai pasinaudoti ūgio persvara arti krepšio prieš oponentų „mažiukus“. „Žalgirio“ atakos strigo, klaida keitė klaidą, o varžovų krepšio lankas nuolat buvo taranuojamas netiksliais kauniečių metimais. Nors gynyboje žalgiriečiai darbavosi gana drausmingai, po atkovoto kamuolio pasinaudoti progomis užpulti greitai taip pat nesisekė. Visiška stagnacija ir neviltis – taip atrodė „Žalgirio“ žaidimas pirmoje susitikimo dalyje. Košmarą geriausiai įprasmino paskutinė „Žalgirio“ ataka antrajame kėlinyje, pasibaigusi vaikiška Luko Lekavičiaus klaida ir lengvais Niko Pappo taškais greitajame puolime. Po dviejų kėlinių švieslentėje degė skaičiai 19:31.
„Didžiosios pertraukos metu mes rimtai pasišnekėjome rūbinėje. Kalbėjome, kad prasčiau žaisti jau negalime. Turime sugrįžti su kitokiu nusiteikimu. Būtent tą ir padarėme“, – vėliau prasitarė L.Westermannas. „Žalgiris“ į antrąją susitikimo pusę grįžo ne tik agresyviau nusiteikęs. Š.Jasikevičius nusprendė rizikuoti ir išleido penketuką, kuris paprastai aikštelėje pasirodo labai retai: vidurio puolėjo poziciją užėmė Paulius Jankūnas, o sunkiojo krašto – Edgaras Ulanovas. Žemas penketukas – tai ne vienintelis manevras. Dar svarbiau buvo tai, kad „Žalgiris“ nusprendė atsisakyti principo žaisti per ūgio pranašumo situacijas. „Sumažinome penketą, nes pirmoje pusėje nei mes veržiamės, nei mes „centravome“. Iš vis „centravimą“ teko atidėti kitoms rungtynėms“, – vėliau pripažino Š.Jasikevičius. Fokusas puolime labiau atsisuko į žaidimą be kamuolio, kur užtvaromis buvo ieškoma perimetro žaidėjų. Be to, suagresyvintas žaidimas puolime leido sukurti ir daugiau vadinamųjų „closeout“ situacijų, kai oponentai buvo verčiami padėti arčiau krepšio, o tada grįžti prie laisvų žalgiriečių perimetre. Tokiais momentais geriausiai naudojosi Brockas Motumas ir Artūras Milaknis, kurie ne kartą agresyviai verždamiesi paliko savo oponentus už nugarų. Nestandartinis „Žalgirio“ penketukas iš pradžių gerai veikė prieš taip pat žemą „Panathinaikos“ sąstatą su Chrisu Singletonu vidurio puolėjo pozicijoje, o Kenny Gabrieliu – sunkiojo krašto. Nė vienas iš jų nėra itin pavojingas žaidime „ant ūselio“, tad bent jau arti krepšio graikams įgyti pranašumą buvo sudėtinga. „Žalgiriui“ atakuojant kamuolys ėmė judėti kur kas užtikrinčiau, be nereikalingų stabtelėjimų. Perimetro žaidėjai buvo agresyvesni, o P.Jankūnas terorizavo įvairiose situacijose: turėjo laisvą metimą iš „pikenpopo“, o vėliau protingai užsiėmė poziciją arti krepšio prieš N.Pappą ir išprovokavo graiko pražangą. Matydamas, kad mačo kontrolė slysta iš rankų, „Panathinaikos“ strategas X.Pascualis nusprendė primesti savo žaidimo taisykles. Į aikštelę žengė Ioannis Bourousis, kuris sudarė priekinės linijos tandemą su Chrisu Singletonu. Tokiu aukštu penketu svečiai tikėjosi dominuoti arčiau krepšio, kur vėliau prieš I.Bourousį gintis teko Antanui Kavaliauskui. Trečiojo kėlinio pabaigoje graikų milžinui pavyko pridaryti šiek tiek problemų „Žalgirio“ gynybai, tačiau tai buvo trumpalaikė sėkmė, nes lemiamo ketvirčio pradžioje jis tapo žmogumi, dėl kurio labiausiai kentėjo būtent „Panathinaikos“ gynyba. Ketvirtąjį kėlinį pradėjo tarsi naujai atgimęs Kevinas Pangosas, kuris iš pradžių agresyviai atakavo Mike‘ą Jamesą prasiveržimu, numetė kamuolį laisvam atsidūrusiam B.Motumui, o šis dūrė tritaškį (37:41). Vėliau vėl „vienas prieš vieną“ amerikietį apžaidęs kanadietis realizavo labai svarbų tolimą metimą (43:45). „Panathinaikos“ aukštas penketukas kentėjo gynyboje. Ch.Singletonas nespėdavo paskui B.Motumą, o I.Bourousio žaidimas „centro“ pozicijoje graikams neleido laisvai keistis ginamaisiais. Atsivėrė erdvės užtvaromis pasinaudojusiems „Žalgirio“ metikams. Vis tik tai matydamas X.Pascualis reaguoti neskubėjo. Veiksmų jis ėmėsi tik tada, kai „Žalgiris“ surengė pirmąją rezultatyvią greitą ataką rungtynėse, kurios smaigalyje atsidūręs Leo Westermannas tritaškiu išvedė kauniečius į priekį (53:51). X.Pascualis pasodino lėtapėdį I.Bourousį ant suolo ir sugrąžino žemą penketuką su Demetriu Nicholsu sunkiojo krašto pozicijoje. Galbūt tai buvo pavėluotas sprendimas, nes energija ir momentas jau buvo šeimininkų pusėje. Be to, visą antrąją mačo dalį be keitimo rungtyniavęs Ch.Singletonas vos gaudė kvapą. Būtent amerikiečio dvi lemtingos klaidos ir neatkovotas kamuolys po savuoju krepšiu, kai P.Jankūnas kartojo netaiklų metimą ir dėjo tašką rungtynėse (61:54), tapo kertiniais mačo momentais. „Panathinaikos“ iš esmės nesugebėjo persiorientuoti prie kiek pasikeitusio „Žalgirio“ žaidimo. Dar svarbiau buvo tai, kad minėti manevrai leido kauniečiams diktuoti sąlygas antroje mačo dalyje. X.Pascualiui teko prisitaikyti prie savo buvusio mokinio Š.Jasikevičiaus primestų sąlygų. Prisitaikyti ir atsilaikyti graikams nepavyko. „Žalgiris“ iškovojo vieną gražiausių pergalių šiame sezone.
